Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje antradienį minima Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena, Ši diena pradėta minėti 1998 metais JAV. Lietuvoje mikčioja iki 5 proc. (apie 15 tūks.) ikimokyklinio amžiaus vaikų ir apie 1,5 proc. (apie 50 tūks.) žmonių su jau susiformavusia kalba.
Kas yra mikčiojimas?
Mikčiojimas – kaip ledkalnis. Tai, kas kyšo paviršiuje, kas girdima ir matoma, – yra mažesnysis jo gabalas. Kur kas didesnė yra apatinė jo dalis – drovumas, baimė, kaltė ir visi kiti jausmai, kurie išlenda, kai bandoma pasakyti paprasčiausią sakinį, ir jis neišeina.
Apie jokį kitą bendravimo sutrikimą nėra prirašyta tiek daug kaip apie mikčiojimą. Taip pat daug yra įvairiausių bandymų suformuluoti mikčiojimo apibrėžimą, ir jų bendras vardiklis yra tai, kad “mikčiojantis žmogus kalba nesklandžiai”.
Ar mikčiojimas išgydomas?
Į šį klausimą nėra paprasto atsakymo.
Didžiausia tikimybė užkirsti kelią mikčiojimui yra tada, kai jis tik prasidėjo, t.y. dažniausiai apie ketvirtuosius vaiko gyvenimo metus. Tada nuo tėvų operatyvumo priklauso beveik viskas, tačiau jie turi žinoti, ką daryti ir mokėti tai daryti.
Mikčiojantys su stažu gali daugiau ar mažiau susilpninti savo mikčiojimo simptomus, gali daugiau ar mažiau pakeisti savo psichologinę nuostatą problemos atžvilgiu, pagaliau jie gali netgi pasiekti puikų kalbos sklandumą, ir visi tie rezultatai bus nuostabūs ir sveikintini. Bet čia dar svarbu, kad žmogus nuoširdžiai nebelaikytų savęs mikčiojančiu, o tam reikia nebemikčioti kelerius metus, reikia tiesiog pamiršti mikčiojimą, o tai pavyksta toli gražu ne dažnam. Tam reikia žinių, specialistų pagalbos, noro, valios ir kantrybės.
Šiandien kiekvienas mikčiojantysis gali praeiti kalbos terapiją su matomais rezultatais, jei ji pravedama profesionaliai ir jei pats pacientas į gydymą atsineša didelį pasiruošimą investuoti daug laiko ir ištvermės.
Mikčiojimas dažniausiai pasitaiko tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų ir mažėja vyresnio amžiaus grupėse. Apie 5% visų vaikų per savo gyvenimą yra mikčioję kelis mėnesius ar ilgiau. Vienose šeimose mikčiojimas yra labiau paplitęs, kitose – mažiau. Pavyzdžiui, jeigu tėvas ar motina kada nors mikčiojo, tikimybė, kad jų vaikai mikčios, yra tris – penkis kartus didesnė negu šeimose, kuriose nė vienas iš tėvų nemikčiojo. Šeimose, kur mikčioja mama, rizika turėti mikčiojantį vaiką yra didesnė, nei ten, kur mikčioja tėtis.
Mikčiojimo gydymas Lietuvoje
Lietuvoje specializuotų gydymo įstaigų mikčiojantiesiems nėra.
Šiauliuose yra logopedinė mokykla-internatas, kur mokosi tik pavieniai mikčiojantys mokiniai.
Lietuvos logopedai dirba dviejose žinybose:
* Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įstaigose (poliklinikos, ligoninės, įskaitant psichoneurologines),
* Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) įstaigose (mokyklos, vaikų darželiai, logopediniai vaikų darželiai, miestų ir rajonų pedagoginiai psichologiniai centrai).
Į šias įstaigas kreipiasi žmonės su įvairiais kalbos sutrikimais, mikčiojančiųjų tarp jų yra mažuma.
Kiek logopedų specializuojasi vien tik mikčiojimo gydyme, duomenų nėra. Paprastai Lietuvos logopedai dirba su visais pasitaikančiais kalbos sutrikimais. Tokia situacija nėra palanki specialistui, norinčiam gilintis vien į mikčiojimą: jam tiesiog neužtenka pacientų.
Logopedų organizacijos:
Lietuvos logopedų asociacija (LLA, P.Višinskio 25, LT-4500 Šiauliai, tel. 841 – 595 774) veiklą pradėjo 1991 m., vienija apie 600 logopedų. Asociacijos pirmininkė doc. dr. Regina Ivoškuvienė.
Lietuvos sveikatos apsaugos įstaigų logopedų draugija (Antakalnio 57, LT-2040 Vilnius, tel. 8684-09161) vienija apie 120 narių. Draugijos pirmininkė logopedė Laima Daublienė.
Kaip patekti pas SAM logopedą?
Pacientas gali rinktis specialistą bet kurioje gydymo įstaigoje. Reikalinga turėti siuntimą (forma 027/a), kurį išduoda šeimos gydytojas ar pediatras toje gydymo įstaigoje, kurioje pacientas yra prisirašęs, ir gimimo liudijimo kopiją (vaikams) ar pasą (suaugusiems). Pasirinkęs logopedą, mikčiojantis žmogus ar tėvai turi sužinoti, kokiomis valandomis specialistas priima naujus pacientus. Registratūroje užvedama sveikatos istorija (kortelė), o logopedas, atlikęs kalbos įvertinimą, paskiria užsiėmimų laiką. Užsiėmimo trukmė su ikimokyklinio amžiaus vaikais apie 30 min., su suaugusiais ar paaugliais – 60 min.
Gydymo apmokėjimas iš ligonių kasų
Kalbos korekcijos paslaugų apmokėjimą reglamentuoja SAM įsakymas “Dėl kalbos korekcijos paslaugų bazinės kainos”, 1998 m. kovo 12, Nr. 132. Ten pat pateikta “Kalbos korekcijos paslaugų teikimo tvarka”.
Teritorinės ligonių kasos kalbos korekcijai skiria 20 val. per metus, nepriklausomai nuo kalbos sutrikimo ir jo sunkumo. Mikčiojantiems tai per trumpas laikas. Kai kurie logopedai, išnaudoję apmokamų paslaugų limitą, tęsia užsiėmimus savo iniciatyva ir savo asmeninio laiko sąskaita, neįtraukdami paciento į kasmėnesines ataskaitas kasoms.
Tiesioginės mikčiojimo terapijos
Beveik visi Lietuvos logopedai mikčiojimo šalinime remiasi Rusijos mokyklų (Maskvos, Sankt Peterburgo) metodikomis, kurios priklauso sistemingo kalbos sklandumo formavimo (Fluency Shaping) terapijų grupei.
Mikčiojimo modifikavimo terapija pagal Van Riperį Lietuvoje plačiai dar nežinoma ir nenaudojama, nors mūsų klubo pastangomis yra išleistos dvi rimtos šią terapiją aiškinančios knygos.
Iš palaikančiųjų terapijų yra naudojama:
akupunktūra, hipnozė, gydomasis masažas, gydymas medikamentais ir logoterapija tuo pat metu, psichoterapija.
Buvo ir yra bandymų taikyti kompleksines terapijas:
* 1970 – 1990 metais Kauno suaugusiųjų poliklinikos log. N. Paulauskaitė-Kapušinskienė logopedines pratybas derindavo su autogenine treniruote, o vasaromis Druskininkų gydyklose mikčiojančiųjų grupės dirbdavo labai intensyviai: logoterapija, autotreningas, gydomoji mankšta, baseinai, jonų terapija, fitoterapija, ritmo terapija, masažas ir t.t.
* 1993 – 1998 metais Jaunimo psichologinės paramos centre Vilniuje (vadovė psichol.dr. K-O. Polukordienė) būdavo organizuojami savaitiniai Bendravimo ir kalbos korekcijos ciklai, kuriuose viso yra dalyvavę apie 60 žmonių. Ten taikyta logoterapija, psichoterapija, vaidmeniniai žaidimai ir daug kitokių psichoterapinių metodų, taip pat vaizdo įrašai.
* kai kurie Lietuvos specialistai logopedines pratybas derina su akupunktūra, su psichoterapija.
Naujos privačios galimybės
Spaudoje, internete pasirodo skelbimų, kad privačios įmonės ar kabinetai teikia mikčiojimo gydymo paslaugas. Mikčiojimo problemų klubas stengiasi susipažinti su ten dirbančiais specialistais ir metodikomis, o pagal galimybes – ir išbandyti.
Mikčiojančios įžymybės
Tarp suaugusiųjų maždaug trys žmonės iš tūkstančio mikčioja labai stipriai ir jaučia, kad jų išsilavinimą, profesinius ir socialinius pasiekimus mikčiojimas paveikė neigiamai. Tačiau kaip kontrastą galima išvardinti gana daug žymių žmonių, kurie mikčiojo beveik visą gyvenimą.
Mozė Aristotelis; Izaokas Niutonas; Čarlzas Darvinas; Winstonas Čerčilis;
Merilin Monro (Marilyn Monroe), jos tikroji pavardė Norma Jean Baker (1926-1962) – aktorė. Tylus balsas ir sustiprintas iškvėpimas padėjo jai slėpti savo mikčiojimą. Per visą savo legendinę karjerą vienodai žavėjo kino žiūrovus ir savo partnerius.
Briusas Vilis (Bruce Willis) – aktorius, vienas iš šiandieninių Holivudo įžymybių.
Robert Merrill – pasaulinio garso baritonas, pirmasis amerikietis, sudainavęs 500 spektaklių Metropolitan Opera.
Carly Simon – dainininkė, už daug gerų įrašų apdovanota Oskaru ir Grammy.
Ir šimtai, tūkstančiai puikiausiai atliekančių savo darbą žymių mokslininkų, gydytojų, inžinierių, dailininkų, muzikų, kurių kasdien nemini nei radijas, nei televizija, nei spauda.