Menu Close

II PRIORITETAS. Sveikos gyvensenos įgūdžių formavimas ir užkrečiamųjų ligų profilaktika

II PRIORITETAS. Sveikos gyvensenos įgūdžių formavimas ir užkrečiamųjų ligų profilaktika:

  1. Sveikos mitybos ir maisto švaistymo mažinimas bei švediško stalo principo diegimo skatinimas
  2. Sveikatos stiprinimo programos tėvams „Neįtikėtini metai“ vykdymas
  3. Sveikatą stiprinančių mokyklų plėtros skatinimas / priemonės “Aktyvi mokykla” įgyvendinančių mokyklų plėtros skatinimas
  4. Traumų ir sužalojimų prevencijos skatinimas (moksleiviams ir bendruomenėms)
  5. Burnos higienos užsiėmimų organizavimas tikslinėse grupėse (moksleiviams)
  6. Gyventojų sveikos mitybos įgūdžių formavimas ir skatinimas
  7. Gyventojų (iki 64 m. amžiaus) fizinio aktyvumo skatinimas
  8. Vyresnio amžiaus žmonių (65 metų ir daugiau) fizinio aktyvumo skatinimas
  9. Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto (toliau – ŠKLCD) rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimas ir šių ligų prevencija
  10. Pagalbos mokinių savirūpai organizavimas ugdymo įstaigose
  11. Užkrečiamųjų ligų prevencijos skatinimas ir supratimo apie mikroorganizmų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms didinimas

 

Prioritetų aprašymai: https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/visuomenes-sveikatos-prieziura-savivaldybese/veikla/2023-metu-veikla

 

„Sveikata – tai visiškas fizinis, dvasinis ir socialinis gerbūvis, o ne tik ligos ar negalavimų nebuvimas“ (PSO, 1948 m.)

Sveikata suprantama kaip visuma, susidedanti iš viena nuo kitos priklausančių sričių: emocinės, fizinės, protinės, socialinės, asmeninės, dvasinės ir profesinės. Jei kas nors nutinka vienai sričiai, neišvengiamai paveikiama ir kita. Kiekvieną sritį reikia suvokti visumos kontekste. Todėl sveikatą galima pavaizduoti kaip namą, kurio pamatai, sienos, durys, langai ir stogas atitinka
sveikatos sritis: emocinę, fizinę, protinę, socialinę, asmeninę, dvasinę ir profesinę:

Fizinę sveikatą lemia geras mūsų kūno ir visų organizmo sistemų funkcionavimas. Svarbu suprasti, kaip kūnas turi funkcionuoti, nes tik tuomet galėsime nustatyti ar mūsų sveikata gera, ar sutrikusi.

Protinė sveikata susijusi su būdais, kuriais mes renkame informaciją iš įvairiausių šaltinių ir gebame ta informacija pasinaudoti. Gerą protinę sveikatą nusako gebėjimas nusistatyti tam tikro laikotarpio prioritetus, kryptingas tikslo siekimas ir jautimasis laimingu tikslo siekimo procese, neprarandant energijos ir gyvenimo džiaugsmo.

Visuomeninė (socialinė) sveikata susijusi su mūsų, kaip visuomenės narių požiūriu į save. Tai žmogaus sugebėjimas prisitaikyti prie visuomenės ar socialinės grupės, kuriai jis
priklauso. Ji atspindi mūsų santykius su žmonėmis, t. y. su tais, su kuriais bendraujame: šeimos nariais, bendradarbiais, draugais.

Asmeninė sveikata labiausiai priklauso nuo asmens laimės ir sėkmės supratimo. Žinoma, ji priklauso ir nuo asmens sugebėjimo įsilieti į socialinę bei gamtinę aplinką, prisitaikyti prie pokyčių. Pavyzdžiui: vienas laimingas, kai gerai šeimoje, kitas – laimingas – kai sekasi darbe, trečias kaip Motina Teresė, laimingas, dirbdama kitų labui…

Gyvenimo kokybė – asmens gebėjimas prisitaikyti prie socialinių, ekonominių ir gamtinių pokyčių. Sveikatos balansą atspindi sergamumo ir nedarbingumo rodiklių pokyčiai, kreipimasis į gydymo
įstaigas.

Sveikatos potencialas – asmens ir aplinkos, veikiančios sveikatą, galimybės (imuninis atsparumas, emocinis stabilumas, adekvačios žinios apie sveikatą).

Profesinė sveikata – įgūdžių, gebėjimų ir mokėjimų pusiausvyra. Ji susijusi su tuo, ar išmano tai, ką daro, ar geba pažinti save ir pasinaudoti savo stipriosiomis asmenybės savybėmis (pusėmis) savo profesinėje veikloje. Jeigu žmogus išmano tai, ką daro, nuolat tobulėja, tikėtina, kad profesinė veikla bus sėkminga, o sveikata gera. Mokymosi visą gyvenimą principas būtent susijęs su profesinės sveikatos stiprinimu, nes sparčiai vykstant gyvenimo pokyčiams, žmogui svarbu nesustoti ir nuolat tobulėti.

Dvasinė sveikata – lyg egzistencijos šerdis, padedantis suvokti kitas sveikatos sritis. Svarbu suvokti, kad visos sveikatos sritys yra svarbios, jos visos viena su kita glaudžiai susiję ir svarbu rūpintis visais sveikatos komponentais, nes tik taip galima užtikrinti gerą
žmogaus sveikatą.

Gyvensena – gyvenimo ypatumai, kurie priklauso nuo gyvenimo sąlygų ir individualios elgsenos, socialinių, ekonominių, kultūrinių veiksnių bei paties individo charakterio savybių. Ji formuojasi bendraujant su tėvais ir artimaisiais, draugais ir aplinkiniais. Jai turi įtakos ugdymo institucija (ir kaip socialinė aplinka, ir kaip informacijos šaltinis), visuomenės informavimo priemonės. Taigi, gyvensena nėra fiksuota, o kintanti kaip ir ją veikianti socialinė aplinka. Ją įmanoma kaisti įgyvendinant sveikatos programą.

Sveika gyvensena – individo ar socialinės grupės gyvensenos forma, padedanti išsaugoti ir stiprinti sveikatą. Svarbiausi sveikos gyvensenos elementai yra: fizinis aktyvumas, racionali mityba, grūdinimasis, tinkamas poilsis, savitvarda, ramus dvasinis pasaulis, sveikatai žalingų įpročių atsisakymas.

Asmens (individo) sveikatą apibūdina sveikatos norma bei kiti individo sveikatos rodikliai. Sveikatos norma – tai būsena, kuri iki tam tikros ribos nelaikytina nei liga, nei sveikatos sutrikimu, nei ligos rizikos veiksniu. Individo sveikatos būseną apibūdina ne tik fizinės
sveikatos rodikliai, bet ir socialiniai bei emociniai veiksniai, tai pat subjektyvus individo požiūris į savo sveikatą.

Visuomenės sveikata apibūdinama daugybe statistinių rodiklių: gimstamumu, mirtingumu, vidutine gyvenimo trukme, sergamumu, ligų rizikos veiksnių paplitimo dažniu ir kt.

 

Skip to content