Fizinis aktyvumas dažniausiai apibūdinimas kaip bet kokie kūno judesiai, kuriuos sukelia raumenų susitraukimai. Kad raumenys galėtų susitraukti ir atlikti tam tikrą darbą, reikalinga energija ir deguonis. Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių organizmo energijos sunaudojimo veiksnių ir todėl yra svarbus organizmo energijos balansui palaikyti. Tikslinga paminėti, kad fiziškai aktyvūs žmonės paprastai būna geresnės nuotaikos, pozityvesnės nuomonės apie gyvenimą, darbą, politiką, sportuojantys mokiniai geriau mokosi, pasižymi aukštesne saviverte, rečiau turi žalingų įpročių. Reguliari fizinė veikla gali skatinti kaulų ir raumenų augimą, lavinti judesių koordinaciją ir pusiausvyrą, stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, teigiamai veikti kvėpavimo sistemą, virškinimo sistemos darbą, pagerinti medžiagų apykaitą raumenų ląstelėse, judėjimo – atramos aparato struktūrą ir funkcijas, pagerinti sąnarių sandarą ir funkciją, stiprinti širdies raumenį, teigiamai veikti kraujospūdį ir t.t.
Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose siūloma būtina kasdieninė, bent jau vidutinio intensyvumo, fizinė veikla, kuriai nereikėtų ypatingų sąlygų ar didelių pastangų (suaugusiems – ne mažiau kaip 30 min. vidutinio intensyvumo fizinio krūvio 5 kartus per savaitę ir ne mažiau 2 kartų per savaitę jėgos ugdymo pratimų; vaikams – ne mažiau kaip 60 min. vidutinio arba didelio intensyvumo fizinio krūvio kasdien bei ne mažiau 3 kartų per savaitę jėgos ugdymo pratimų). Fizinis aktyvumas turi būti sveikatą stiprinantis (bet kokia fizinės veiklos forma, kuri duoda naudos sveikatai ir lavina funkcinius gebėjimus be pastebimos žalos ar pavojaus sveikatai) ir reguliarus (kad teigiamai paveiktų fizinį pajėgumą ir sveikatos būklę).
Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų bendrasis fizinis aktyvumas yra patenkinamas: Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą fizinio aktyvumo normą pasiekia 40,5 procentų Lietuvos gyventojų. Tačiau naujausi Eurobarometro tyrimo duomenys rodo padidėjusį niekada nesportuojančių ir nesimankštinančių Lietuvos gyventojų skaičių – per keturis metus jis išaugo nuo 46 procentų (2013 metais) iki 51 procento (2017 metais) ir yra didesnis už Europos Sąjungos šalių vidurkį (46 procentai).
Pagrindinės problemos, dėl kurių dalis gyventojų vis dar išlieka fiziškai neaktyvūs, yra pačių gyventojų pasyvumas – žmonės renkasi tai, kas patogu, o ne tai, kas naudinga. Taip pat Lietuvoje vis dar trūksta fiziniam aktyvumui palankios aplinkos, sporto (fizinio aktyvumo) plėtra nepripažįstama kaip esminis valstybės prioritetas, sporto (fizinio aktyvumo) socialinė funkcija nepripažįstama reikšmingu visuomenės raidos veiksniu. Be to, valstybės institucijos ir įstaigos negali iš esmės pakeisti susidariusios padėties be privataus verslo pagalbos. Sportas nepelnytai izoliuojamas kaip atskiras, nedidelis viešojo administravimo sektorius, o sporto (fizinio aktyvumo) plėtra nesiejama su sistemingu sporto infrastruktūros objektų atnaujinimu ir statyba.
Gyventojų (iki 64 m. amžiaus) fizinio aktyvumo skatinimas
Veikla įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 2330 “Dėl Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo”.
Vyresnio amžiaus žmonių (65 metų ir daugiau) fizinio aktyvumo skatinimas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-119 “Dėl Sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo mokymų, skirtų vyresnio amžiaus asmenims, vykdymo savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Daugiau informacijos:
Tel. 8 458 52055
info@rsveikata.lt (Rokiškio rajono savivaldybė)
Tel. 8 619 52289,
visaginas@rsveikata.lt (Visagino savivaldybė)
