Po Pasaulinių socialinių forumų pasitarimų, kurie vyko 2004 metais Mumbajuje ir 2005 metais Porto Alegre, Švietimo ir komunikacijos centro (CEC) iniciatyva 15 gruodžio yra patvirtinta Tarptautine arbatos diena (International Tea Day).
Pagal populiarumą arbata yra antroje vietoje po vandens. Jos ekstraktai naudojami kvepalų, kremų, šampūnų ir net alkoholinių gėrimų gamyboje. Be to arbata yra turtinga vitaminais ir neturi kalorijų.
Naujausi tyrimai rodo, kad arbata, kaip vaisiai ir uogos, privalo būti įrašyti į sveikos mitybos produktų sąrašą. Arbatos lapeliuose esantys antioksidantai padeda atsistatyti ląstelėms po streso, ilgai pabuvus saulėje, dirbant su cheminėmis medžiagomis.
Kornvelio universitete pravesti tyrimai rodo, kad žaliosios arbatos puodelyje yra netgi daugiau antioksidantų, kaip bokale sauso raudonojo vyno bei kakavos puodelyje. Antioksidantai gina gyvos ląstelės genetinį aparatą nuo laisvųjų radikalų ir naudojami širdies – kraujagyslių bei onkologinių susirgimų profilaktikai.
Kinų mokslininkų gydytojų duomenimis žalioji ir juodoji arbatos, geriamos didelėmis dozėmis gali ženkliai sumažinti cholesterino kiekį kraujuje. Jie atliko tyrimus su 240 žmonių, kenčiančių nuo per didelio cholesterino kiekio. 12 savaičių vienai grupei buvo duodama gerti placebo (preparatas be aktyviųjų medžiagų, – vanduo), kitai grupei – kapsulės su arbatos ekstraktu. Pagal ekstrakto kiekį vienoje kapsulėje tilpo 35 juodos ir 7 žalios arbatos puodukai. Tyrimų duomenys parodė, kad tiems tiriamiesiems, kurie gėrė arbatos ekstraktą, kenksmingo cholesterino kiekis sumažėjo 16 procentų!!! JAV Vanderbilto universiteto Tenesio valstijos Nešvilyje mokslininkas Darvydas Maronas, dalyvavęs šiuose tyrimuose Kinijoje, gautus rezultatus pavadino „ypatingai svarbiais“, nes mokslininkai tikėjosi žymiai menkesnių rezultatų. Dabar tiriama arbatos ekstrakto santykiai su kitais preparatais, nustatoma kokios turi būti vartojamos dozės terapijoje…
Daugkartiniai tyrimai pasaulyje rodo, kad žalioji arbata apsaugo nuo vėžinių susirgimų. Pasirodo, kad šios arbatos priešvėžinis poveikis priklauso nuo antioksidanto – galato epigalokatechino. Japonų mokslininkai įrodė, kad EGCG stabdo vėžinių ląstelių augimą, surišdamos 67LR receptorių. Būtent, vėžinėse ląstelėse yra padidintas 67LR kiekis ir todėl vėžinės ląstelės plinta žmogaus organizme. Kad išvengti vėžinių susirgimų. žmogui reikia kasdien išgerti 2-3 puodelius žaliosios arbatos.
Japonų mokslininkai iš Tachoko instituto nustatė, kad žmonės, reguliariai geriantys žaląją arbatą, mažiau serga senatvės silpnaprotyste. Tyrimais nustatyta, kad medžiagos, esančios žaliojoje arbatoje, gali apsaugoti galvos smegenų ląsteles nuo tų sutrikimų, kurie būdingi sergant Alccheimerio ir Parkinsono ligomis. Matyt, todėl ir Japonijoje, kur išgeriama daug žaliosios arbatos, šiomis ligomis sergama mažiau nei Europoje ar Amerikoje.
O anglų mokslininkai teigia, kad arbatos puodelis gali pagerinti atmintį ir užkirsti kelią Alcheimerio ligai. Pagal juos tokį poveikį turi tiek žalioji, tiek ir juodoji arbata. Arbatoje yra medžiagų, kurios naikina tuos fermentus, kurie ardo smegenų cheminius ryšius. Vis dėl to žalioji arbata yra labiau efektyvi, nes ji sudaro savotišką proteinų sieną ir šis efektas išlieka veiklus ištisą savaitę, tuo tarpu juodoji arbata būna veikli tik vieną dieną.
Taivanio mokslininkai teigia, kad žalioji arbata normalizuoja kraujospūdį. Aukštą kraujo spaudimą, kuris atsiranda sergant įvairiomis širdies ligomis, galima ženkliai sumažinti geriant daug žaliosios arba kinų ulongo rūšies arbatos. Šios arbatų rūšys turi per 4 tūkstančius įvairiausių medžiagų, kurios teigiamai veikia hipertonikus. Aukštą kraujo spaudimą turintiems žmonėms profilaktikos dėlei patariama kasdien išgerti tris stiklines žaliosios arbatos, suprantama tikros, o ne iš popierinių maišių.
Tik du puodeliai arbatos padės išvengti kiaušinląsčių vėžinių susirgimų, – taip teigia Stokholmo Karolinsko instituto švedų mokslininkai. Ištyrus 60 tūkstančių švedžių, buvo nustatyta, kad tos moterys, kurios per diena išgerdavo dvi ar daugiau arbatos puodelių 51 procentu sumažina riziką susirgti pavojinga liga.
Kinų mokslininkai atrado, kad arbata gali teigiamai veikti odos žmones, kurie serga odos ligomis. 63 procentai tiriamųjų, kurie per dieną išgerdavo 4-5 puodelius arbatos, po mėnesio, regimai pagerėjo savijauta. Pasirodė, kad geriausią efektą duoda ulongo arbata, su juodosios ir žaliosios arbatos lapeliais. Būtent jie ir turi polifenolius, kurie padeda sumažinti dirglumo požymius, bei taninus, pasižyminčius priešuždegiminiu poveikiu. Todėl tiems, kas kenčia nuo odos dirglumo, keletas puodelių arbatos per dieną tikrai bus naudinga.
JAV Žemės ūkio ministerijos mokslininkai (keista ta Amerika, – jų žemės ūkio ministerijoje dirba mokslininkai, o ne klerkai) įrodė, kad arbatos vartojimas pagerina kraujo krešėjimo biocheminius rodiklius. Tame tarpe ypatingai sumažėja kraujuje žemo tankio lipoproteinai, kurie sukelia kraujagyslių aterosklerozės vystymąsi. Dietologinių tyrimų centras atliko vidutinio amžiaus žmonių su aiškiai išreikšta hiperholesterinemija tyrimus. Po trijų savaičių arbatos gėrimo kraujuje žemo tankio lipoproteinai sumažėjo 10 procentų.
Tbilisio valstybinio medicinos instituto mokslininkų tyrimai įrodo, kad žaliosios arbatos katechinai veikia alimentarinio nutukimo vystymąsi. Alimentariniu nutukimu vadinamas toks, kai į organizmą patenka daugiau kalorijų, negu organizmas spėja jas sudeginti. Tyrimų rezultatai parodė, kad kontroliniai rodikliai, surišti su alimentarinio nutukimo vystymusi (cholesterino kiekis, triglicerido ir žemo tankio lipoproteinai, epididimalinių riebalų masė, enzimų aktyvumas) ženkliai pagerėjo.
Įvairių šalių mokslininkai yra įsitikinę, kad juodojoje arbatoje yra atitinkami komponentai, kurie veikia dantų skausmą sukeliančias bakterijas, – tai yra tas, kurios sukelia dantenų ligas ir skylučių atsiradimą dantyse. Arbatos komponentai gali visiškai sunaikinti šias bakterijas ir sumažinti jų galimybes gaminti rūgštis. Juodoji arbata taip pat veikia fermentą gliukoziltransferazę, atsakingą už cukraus pavertimą į lipnią medžiagą, kuri būtent ir išlaiko bakterijas ant dantų paviršiaus. Dažnai vartojant arbatą, įvairios burnos bakterijos nebegali santykiauti viena su kita. Tyrimų metu dvoku iš burnos pasižymintys savanoriai juodąja arbata penkis kartus 3 minučių intervalu po 30 sekundžių skalaudavo burnas juodąja arbata. To užteko, kad bakterijos nustojo daugintis ir gaminti rūgštį. Panašius tyrimus atliko ir švedų mokslininkai, – jie įrodė, kad skalaujant burną juodąja arbata žymiai sumažėja karieso dėmių ant dantų.
Ilinojaus universiteto Čikagoje mokslininkai nustatė, kad arbatoje yra polifenolis, – medžiaga, kuri stabdo dvokiančiųjų bakterijų burnoje vystymąsi. Šios bakterijos, egzistuojančios ant liežuvio ir gerklų paviršiaus, savo veiklos procese išskiria sulfidines dujas (daugiausia metanetiolą ir sieros vandenilį). Kita vertus, burnos skalavimas juodąja arbata sumažina ir rūgščių susidarymą, kurios neigiamai veikia dantis ir dantų emalę. Kitaip sakant, – dažniau skalaukite burnas juodąja arbata, – mažiau dvoks iš burnos !!!
Žalioji arbata tikrai yra neišsenkamas naudingų savybių šaltinis. Pavyzdžiui, Singapūro mokslininkai nustatė, kad pilant šią paprastu būdu užvirintą arbatą į batus, po kai kurio laiko batai įgauna sterilaus daikto požymius. Taip paruoštus batus galima naudoti kiek nori, nes nemalonaus kvapo juose nebebūna. „Žalioji arbata čia vaidina homeopatinės priemonės vaidmenį ir naikina batuose esančius mikroorganizmus, kurie sukelia batų dvoką“- sako Maiklas Lou, vadovaujantis šiems tyrimams.
Kaip praneša kinų spaudos agentūra „Sinchua“, kad ūmaus respiratorinio sindromo SARS metu gelbėjo arbatos vonios. Tačiau prie to dar buvo pastebėta, kad po arbatos vonių daugeliui žmonių nustojo skaudėti juosmuo, ženkliai pagerėjo oda ir dingo nuovargis. Vienai arbatos voniai reikia 150 g kad ir labai prastos rūšies arbatos lapelių. Kinijoje tokios vonioms arbatos puskilogramis kainuoja 10 juanių (1,5 JAV dolerio).
JAV Vašingtono universiteto Medicinos Mokyklos mokslininkai nustatė, kad vartojant arbatą popiermaišiuose, organizme susikaupia ypatingai dideli pavojingo sveikatai ftoro kiekiai, kurie ir sukelia kaulų skausmus.
Mokslininkai iš JAV Merilendo universiteto nustatė, kad gazuoti gėrimai, tame tarpe ir ypatingai aršiai reklamuojama šalta arbata naikina dantų emalį ir provokuoja karieso susidarymą. Kitaip sakant, bet kokie erzacai, kad ir kaip gražiai jie būtų reklamuojami, visada yra pavojingi žmogaus sveikatai . Todėl tikrieji arbatos vertintojai arbatas perkasi tik specializuotuose arbatų parduotuvėse.
Baltoji
Tai švelniausių ir jauniausių lapelių arbata, minimaliai apdorota ir dėl to itin vertinama subtilių arbatų mėgėjų. Baltoji arbata tik vytinama saulėje ir džiovinama. Jokios fermentacijos – tai mažiausiai paveiktas arbatos lapelis! Dėl to ši arbata netonizuoja, pasižymi lengvai raminančiu poveikiu bei yra naudinga sveikatai. Baltoji arbata lengvai vėsina, todėl rekomenduojama gerti vasarą, tačiau jos gerbėjai mėgaujasi ja visus metus. Baltoji arbata – pati švelniausia, tinkama tiems, kas netoleruoja kofeino, nemėgsta dirglumo, apimančio išgėrus stimuliuojančių gėrimų. Taigi baltoji arbata puikiai tinka nėščioms moterims, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar besiskundžiantiems pakilusiu kraujospūdžiu, ją tinka gerti vakare.
Paruošimui reikės skirti daugiau dėmesio – panaudojus per karštą vandenį, prarasite sveikatinančias arbatos savybes ir dalį aromatų, o užpylus per vėsiu vandeniu, arbata gausis beskonė. Paprastai rekomenduojamas apie 60-70 laipsnių vanduo.
Bai Mu Dan (Pai Mu Tan)
Šiai arbatai renkamas vienas pumpuras ir du lapeliai, pasidengę baltu pūku, kuris kiniškai vadinamas „bai hao“. Pavadinimas „Bai Mu Dan“ verčiamas kaip „Baltasis Bijūnas“. Ši arbata paprastai būna įperkamesnė, nei kitos garsios baltosios arbatos, tačiau kai kurių netgi labiau vertinama, nes ji sudaryta ne vien iš pumpurėlių (kurie visuomet yra brangesnė žaliava), tačiau ir iš lapelių, kurie arbatai suteikia daugiau skonio. Taigi norintys ryškesnio skonio baltosios arbatos ar bijantys „nepagauti“ brangesnių baltųjų arbatų subtilybių gali drąsiai rinktis Bai Mu Dan. Tai skani ir vertinga arbata.
Bai Hao In Džen
Tai viena brangiausių baltųjų arbatų. Jos pavadinimas verčiamas kaip „Sidabrinės baltojo pūko adatos“. Kilusi iš Fudzianio provincijos, ji gaminama tik iš jauniausių pumpurėlių. Svarbu paminėti, kad Kinijoje gaminama nemažai aukštos kokybės žaliųjų arbatų, kurių žaliava taip pat yra vien pumpurai, tačiau jie turi žalią atspalvį ir yra mažai pūkuoti, arba visai be pūko. Tuo tarpu Bai Hao In Džen pumpurėliai, renkami kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, pilnai padengti baltais pūkeliais, kuriuos galima pastebėti plūduriuojančius arbatos puodelio paviršiuje. Būtent tokia arbata turės saldumą ir aromatingumą, nebūdingą jokioms kitoms arbatoms. Paprastai ši arbata dėl žaliavos brangumo ir pagaminimo subtilumo būna žymiai brangesnė, nei Bai Mu Dan.
Žalioji
Žalioji arbata – vienas populiariausių pasaulio gėrimų. Jos nauda sveikatai aprašoma tūkstančiuose straipsnių bei knygų. Tai arbata, kurią gaminant, kaip ir baltąją, lapeliai nefermentuojami, tačiau ši arbata jau praeina tam tikrus oksidacijos ir lapelių formavimo procesus, tačiau išsaugoma lapelio žaluma ir šviežias skonis. Tai arbata, netinkama ilgalaikiam saugojimui ar brandinimui – žaliąją arbatą reikėtų išgerti per metus – iki sekančio derliaus, ir jos šviežumas turi labai didelę įtaką jos geram skoniui.
Žaliųjų arbatų gausa pasaulyje nesuskaičiuojama. Vien jau Kinijoje, visų arbatų tėvynėje, žaliosios arbatos skiriasi savo apdorojimo ypatumais, formomis, skiriasi auginimo vietos ir arbatkrūmių veislės.
Lun Dzin
Ši arbata, kurios pavadinimas verčiamas kaip „Drakono šulinys“, yra bene garsiausia žalioji arbata Kinijoje. Jos gerbėjų ratas sparčiai didėja ir Vakaruose. Tai plokščių lapelių, aliejingo, minkšto skonio, gaivaus aromato arbata. Geriausios kokybės Lun Dzin lapeliai turi gelsvą atspalvį, yra sveiki ir nedideli. Šios arbatos legenda pasakoja, kad III amžiuje daosų vienuolis atrado drakoną, besislepiantį viename šulinyje. Kai ilgą laiką nesant lietaus žemdirbiai pradėjo skųstis, vienuolis pradėjo melsti šulinio drakoną, kad atneštų lietų, ir lietus pasipylė kaip iš kibiro. To šulinio garbei tiek vienuolynas, tiek tos vietos arbata buvo pavadinta Drakono Šulinio vardu.
Bi Luo Čiun
Šios arbatos pavadinimas verčiamas kaip „Pavasarinės sraigės“ arba „Pavasario spiralės“, nes arbata sudaryta iš smulkių susuktų lapelių, kuo smulkesnių, tuo kokybiškesnė ir bangesnė arbata. Ši arbata buvo pastebėta ir įvertinta imperatoriaus Kangsi XVII amžiuje. Tuo metu vietiniai ją vadino „Gąsdinančiu aromatu“, dėl jos stipraus šviežio kvapo. Vėliau pavadinimas buvo pakeistas į priimtinesnį imperatoriaus rūmams – „Pavasarinės sraigės“.
Ulongai
arba ulunai – vidutinės fermentacijos arbatos. Fermentavimas – viena iš svarbiausių arbatos lapelių apdorojimo stadijų, tačiau pagaminimas sudėtingas ir įtraukia taip pat vytinimą, specialius susukimus, apkepinimą ir t.t. Dauguma ulongų, ypač aukštos kokybės, turi istorinius pavadinimus ir savo atskiras arbatkrūmio veisles (kai kurie netgi ne vieną veislę).
Ulongus taip pat galima skirstyti į šviesius ir tamsius. Šviesūs – tai nestiprios fermentacijos ulongai, kurių dažniausia forma – granulės, o tamsūs ulongai – stipresnės fermentacijos, išilginio susukimo tamsūs lapeliai. Ulongai dažniausiai skirstomi grupėmis pagal auginimo regionus, kurių braižą arbatoje nesunku atpažinti: Guandunio, Šiaurės Fudzianio, Pietų Fudzianio, Taivanio.
Tie Guanin
Vienas garsiausių ulongų pasaulyje, kilęs iš Pietų Fudzianio. Tai šviesus, aromatingas, lengvas ulongas. Jo aromatai atpalaiduoja ir maloniai pakylėja, neturi stipraus tonizuojančio efekto. Puikus pasirinkimas subtilių ir švelnių arbatų mėgėjams.
Šios arbatos legenda byloja, kad vargingas valstietis, eidamas dirbti į laukus, kasdien praeidavo pro apleistą deivės Guanin šventyklą ir gailėdavosi, jog negali jos atstatyti. Vietoj to jis bent jau pašluodavo šventyklą ir nunešdavo ten smilkalų. Netrukus jam prisisapnavo Guanin, dėkodama už jo pastangas, ir pažadėjo, kad jam bus atlyginta – vienoje oloje jis ras lobį. Valstietis nubudęs išėjo ieškoti lobio, ir oloje rado arbatkrūmio daigą. Pasodinęs ir padauginęs jį, atėjus metui jis nurinko derlių ir pagamino nepaprastai kvapnią arbatą, kurią pavadino deivės garbei – Tie Guanin, kas reiškia „Geležinė Guanin“, mat arbatkrūmio lapai saulėje blizgėjo tarsi geležiniai.Tradicinis, senovinis Tie Guanin – tamsus, stipriau fermentuotas ir stipriau prakepintas, tačiau šiuo metu populiariausi – šviesus, lengvi, žalio atspalvio Tie Guanin ulongai.
Da Hong Pao
Garsumu ir gerbėjų skaičiumi ši arbata nenusileidžia Tie Guanin. Šios arbatos labai skirtingos – Tie Guanin – lengvas ir švelnus, Da Hong Pao – sodrus, tamsus, gilus. Tai prabangaus ir įsimintino aromato arbata, kuri taip pat turi savo atsiradimo legendą: pasakojama, jog mokslininkas, keliaujantis į Pekiną laikyti valstybinių egzaminų, pakeliui sunkiai susirgo ir apsistojo pas valstietį Wu Yi kalnuose. Valstietis mokslininką girdė vietine arbata, ir šis stebėtinai greitai pasveiko, nukeliavo į Pekiną ir sėkmingai išlaikė egzaminus. Atsidėkodamas jis grįžo į Wu Yi kalnus ir perdavė valstiečiui savo raudoną chalatą, gautą kaip pagarbos ženklą iš imperatoriaus. Tačiau valstietis atsisakė šios garbės ir chalatu apjuosė arbatos krūmą, nuo kurio buvo surinkta gydanti arbata. Nuo to laiko tos veislės arbata vadinama Da Hong Pao – „Didysis Raudonas Chalatas“.
Šui Sian
Pavadinimas reiškia „Narcizą“ arba „Vandens Fėją“. Ši arbata taip pat kilusi iš Wu Yi kalnų, Šiaurės Fudzianio, kaip ir Da Hong Pao. Kokybiškas Šui Sian – saldaus aromato, gali būti tiek lengvesnio, tiek sunkesnio skonio. Sunkesnis ir gilesnis skonis būdingas senų medžių arba ilgesnį laiką brandintai Šui Sian arbatai.
Fen Huan Dan Cong
„Vieniši krūmokšniai iš Fenikso kalno“, ulongas, stebinantis veislių ir aromatų gausa. Šiam pavadinimui priskiriama keliolika populiariausių aromatų (tarp jų: Mi Lan Siang – medaus orchidėjos aromatas, Yu Lan Siang – magnolijos aromatas, Dži Lan Siang – gardenijos aromatas, ir daug kitų). Susigaudyti šių arbatų gausybėje prireiks laiko, tačiau net ir nebūnant žinovu galima mėgautis šia arbata. Jos paruošimui geriausiai tinka indų rinkinys, naudojamas arbatos ceremonijai, nes šią arbatą svarbu greitai nupilti, kad gėrimas nepasidarytų kartus. Aukštos kokybės Fenikso kalno ulongus galima plikyti daugiau nei penkiolika kartų. Tai tonizuojanti, kelianti nuotaiką arbata, kurios poskonis ilgai po arbatos gėrimo išlieka gomuryje.
Raudonoji
Tai stipriai fermentuotos arbatos, Vakaruose vadinamos juodosiomis, o Kinijoje – raudonosiomis (nes jos gėrimui suteikia tamsiai raudoną atspalvį).Tai viena populiariausių ir geriausiai pažįstamų arbatos rūšių,tačiau geriausiai esame pažįstami su indiškomis arbatomis, kurios šiek tiek kartesnės bei stipriau tonizuojančios, nei kiniškos.Kiniška raudonoji, ypatingai geros kokybės, tonizuoja švelniai,turi salsvą poskonį ir džiovintų vaisių aromatą.
Keemun (Ci Men)
Keemun ir Ci Men – tai tos pačios juodosios arbatos pavadinimai. Ci Men – kiniškas pavadinimas, kurį anglai, pamėgę šią arbatą, pavadino Keemun. Juodosios arbatos turi nelabai ilgą istoriją. Keemun arbata gaminama nuo XIX amžiaus vidurio. Ji labai subalansuoto skonio,turi ir kartumo, ir saldumo, vaisiškų aromatų. Kinijoje šią arbatą geria be jokių priedų, kai tuo tarpu anglai mėgsta ją su cukrumi ir pienu.
Dian Hong
Iš kitų juodųjų kiniškų arbatų ši išsiskiria savo sudėtimi – joje daug pūkuotų pumpurėlių, kurie po fermentacijos įgauna auksinį atspalvį, ir suteikia arbatai aromatingumo bei saldumo. Ji pradėta gaminti Junanio provincijoje tik XX amžiaus pradžioje. Pavadinimas „Dian Hong“ verčiamas taip: Dian – vietovė Junanio provincijoje, o Hong – „raudona“, t.y. nurodo arbatos rūšį. Kartais ši arbata gali būti vadinama tiesiog Junanio juodąją arba Junanio raudonąja.
Puerai
Pueras pagal kinų klasifikaciją – tai juodoji arbata. Čia ir kyla painiava, nes Vakaruose juodąja arbata vadiname visai kitą arbatos rūšį.
Pu-erh arbata – subrandinta žalioji arbata, kilusi iš Kinijos, Junanio provincijos. Išsiskiria savo gamybos technologija – pradžioje arbata paruošiama kaip žalioji, o vėliau fermentuojama pasitelkiant natūralų arba dirbtinį (pagreitintą) būdą.
Jei daugumą arbatų rekomenduojama suvartoti per pirmus metus po pagaminimo, Pu-erh su laiku įgyja vis geresnę kokybę.
Seniau pu-erh arbatos lapai fermentuodavosi natūraliai, kadangi nebūdavo greito transporto ir arbatžolės pradėdavo fermentuotis jas gabenant. Atsiradus mechaniniam transportui arbatžolės greitai atgabenamos,
todėl norint paruošti pu-erh naudojama dirbtinė fermentacija – lapai sukraunami į krūvą, mirkomi karštame vandenyje, kad greičiau įvyktų fermentacijos procesas.
Iš tikrųjų Kinijoje gaminami du puero arbatos tipai (porūšiai):
Subrandinta pu-erh turi daug skirtingų rūšių, mat keičiant fermentavimo sąlygas arbata gaunama vis kitokia. Sufermentuota arbata laikoma 2-3 metus, kol iš jos pasišalina kartumas.
Kinijoje pu-erh tradiciškai presuojama į įvairių formų ir dydžių figūras – plytas (brick), blynus (cake), lizdus (tuo cha) ir kt.
Ši arbata nuo seno vartojama kinų liaudies medicinoje kaip gerinanti virškinimą, blužnies darbą. Nustatyta, kad Pu-erh mažina cholesterolio kiekį kraujyje, turi antimikrobinių, antimutageninių savybių.
Pu Erh arbatos poveikis:
-
padeda įveikti viršsvorį;
-
mažina cholesterolio kiekį kraujyje, tonizuoja medžiagų apykaitą kepenyse;
-
greičiau pašalinamas alkoholis;
-
padeda virškinti riebų maistą;
-
šalina šlakus;
-
stiprina imuninę sistemą;
Taip pat yra pastebėta, kad Pu-erh arbata gali būti geriama infekcinių ligų profilaktikai, ji turi bakteriostatinį poveikį (stabdomas bakterijų dauginimasis).
ŽALIASIS (šen pueras) , (Raw)
– tai puero medžių lapelių arbata, dažniausiai presuota, kurios gamybos metu atliekama minimali lapelių oksidacija ir paliekami gyvi kai kurie enzimai, kas leidžia arbatai lėtai bręsti per ilgą laiko tarpą, jei jos savininkas norės ją brandinti. Jaunas žalias pueras – tai žalsvai gelsvo atspalvio lapeliai (kuo geresnis, tuo daugiau šviesiai auksaspalvių pumpurėlių), stipriai tonizuojanti ir gan stipraus skonio arbata. Brandinant ją keletą metų, jos skonis švelnėja, saldėja ir gilėja, o palaikius ilgiau nei 15 metų galite turėti „lao šen puerą“ – seną žalią puerą, kurio spalva bus kaip juodojo puero, o skonis – panašus į juodąjį, tačiau gilesnis ir kompleksiškesnis. Žaliasis pueras gali būti ir birus, ir presuotas įvairiomis formomis, tačiau presuotas labiau tinka ilgalaikiam brandinimui.
JUODASIS (šu pueras) , (Ripe)
– dažniausiai būtent jį dauguma vadina tiesiog pueru. Tai maksimaliai (iki 6 savaičių) fermentuota arbata, kuri gali būti biri arba presuota, tačiau dauguma Kinijos gamyklų ir pirkėjų pirmenybę atiduoda būtent presuotai arbatai, ypač tie, kurie ketina savo pirkinį brandinti. Šu pueras gaminamas tik nuo 1972 metų. Jo gamybos technologija buvo atrasta bandant pagaminti „seną“ arbatą pagreitintu būdu. Pueras greitai išpopuliarėjo ir populiarėja dar labiau. Tai arbata, turinti daug sveikatinančių savybių bei suteikianti gerą savijautą, padedanti atsipalaiduoti nuo nuovargio, gerinanti virškinimą bei valanti nuo toksinų. Tačiau tai, dėl ko puerą geria žinovai ir kolekcionieriai, pirmiausia yra jo skonis, kuris, jeigu geriate geros kokybės puerą, tikrai neturi jūsų gąsdinti.