Su COVID-19 susijusi statistika (Koronaviruso (Covid-19) Lietuvoje statistika)
Daugiau informacijos https://koronastop.lrv.lt/

---

---

SĄLYTĮ SU SERGANČIUOJU TURĖJUSIEMS ASMENIMS

ASMENS, TURĖJUSIO SĄLYTĮ, ATMINTINĖ

PILDYTI SĄLYTĮ TURĖJUSIŲ ASMENŲ ANKETĄ

KOKIAIS ATVEJAIS GALIMA PALIKTI IZOLIACIJOS VIETĄ?

PRAŠYMAS SUTRUMPINTI IZOLIAVIMOSI LAIKOTARPĮ (TIK NUSTATYTOMS ASMENŲ GRUPĖMS)

DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI

LABORATORIJOS, ATLIEKANČIOS MOKAMUS COVID-19 NUSTATYMO TYRIMUS

GRĮŽUSIEMS/ATVYKUSIEMS IŠ UŽSIENIO

Asmenims, grįžusiems / atvykusiems iš paveiktų šalių, taikoma 10 dienų izoliacija. Jeigu ne seniau nei 48 val. prieš grįždami / atvykdami į Lietuvą atlikote tyrimą ir gavote neigiamą atsakymą, izoliacija netaikoma.

Tyrimą galima atlikti ir Lietuvoje. Tokiu atveju izoliacija taikoma iki bus gautas neigiamas tyrimo rezultatas.

Užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką, per 24 val. nuo atvykimo turi kreiptis į Karštąją koronaviruso liniją tel. numeriu 1808 ar laboratorinius COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) tyrimus atliekančią įstaigą ir užsiregistruoti tyrimo atlikimui.

PAVEIKTŲ ŠALIŲ SĄRAŠAS

LABORATORIJOS, ATLIEKANČIOS MOKAMUS COVID-19 NUSTATYMO TYRIMUS

ASMENS, TURĖJUSIO SĄLYTĮ, ATMINTINĖ

KELEIVIŲ ANKETA IR INFORMACIJA ATVYKSTANTIEMS

VISKAS APIE IZOLIACIJĄ

DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI

---

Kur reikėtų kreiptis pajutus peršalimo simptomus? Kur galiu atlikti testą?

Šiuo metu galioja tokia tyrimų tvarka žmonėms, kurie yra pajutę peršalimo simptomus – karščiuojama, kankina kosulys, dūstama.

Jeigu žmogus yra 61 metų arba vyresnis, jis turi skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Toks asmuo greitosios pagalbos automobiliu būtų nugabentas į vieną iš didžiųjų ligoninių.

Jeigu asmuo serga lėtinėmis ligomis (širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų, kepenų, inkstų, cukriniu diabetu, kitomis), jis taip pat turi skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.  Toks asmuo greitosios pagalbos automobiliu taip pat būtų nugabentas į vieną iš didžiųjų ligoninių.

Jeigu žmogus yra jaunesnis nei 61 metų, jis turi skambinti šeimos gydytojui, kuris pacientą pats užregistruos į karščiavimo kliniką arba skambinti karštąją koronoviruso linija 1808, kur pats gali užsiregistruoti testui dėl koronaviruso mobilioje stotelėje.

Visus pagalbos telefonus ir naudingus kontaktus rasite čia.

Informacija apie karščiavimo klinikas ir mobiliuosius punktus, rasite čia

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) teikia algoritmą dėl šeimos gydytojo ir jo komandos narių paslaugų teikimo pacientams, sergantiems COVID-19 liga.
Sveikatos priežiūros specialistai, teikiantys asmens sveikatos priežiūros paslaugas COVID-19 liga sergantiems pacientams jų namuose ar socialinės globos įstaigose, kitiems pacientams galės teikti tik nuotolines paslaugas.
Teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas COVID-19 liga sergantiems
pacientams, gyvenantiems socialinės globos įstaigose, prireikus turėtų būti pasitelkti sveikatos priežiūros specialistai ir iš kitų savivaldybės teritorijoje esančių pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų ar savivaldybių ligoninių.

---

Savivaldybių skirstymas šviesoforo principu:
Interaktyvus žemėlapis (savivaldybių skirstymas šviesoforo principu)
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir karantino režimas (taikomi ribojimai)

Atsižvelgdama į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, Vyriausybė pritarė savivaldybių skirstymui į tris zonas pagal epidemiologinius rodiklius – geltoną, žalią ir raudoną. 

Žalioji zona reiškia, kad į ją patenkančiose savivaldybėse koronaviruso pavojaus lygis yra žemas, o šį kriterijų atitinkančioms savivaldybėms – nebūtina taikyti papildomų ribojimų. Į žalią zoną patenka savivaldybės, kuriose sergamumas mažesnis negu 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų bei teigiamų tyrimų procentas per savaitę yra mažesnis negu 4 proc. 

Geltonoji zona reiškia, kad joje esančios savivaldybės, siekdamos suvaldyti tolimesnį koronaviruso plitimą, turi būti pasiruošusios bei atsakingai laikytis visuomenės sveikatos ekspertų rekomendacijų. Į geltonąją zoną patenka savivaldybės, kuriose sergamumas neviršija 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o teigiamų testų – lygus arba didesnis negu 4 proc. arba sergamumas 25-150 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o teigiamų testų – mažiau kaip 4 proc. 

Į raudonąją zoną patenka tos savivaldybės, kuriose sergamumas viršija 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, teigiamų testų – 4 proc. ir daugiau, o atvejų, nesusijusių su protrūkiais ar židiniais, dalis yra 30 proc. ar daugiau per savaitę, arba tos, kuriose sergamumas bus didesnis negu 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir atvejų, nesusijusių su protrūkiais ar židiniais, dalis yra 30 proc. ar daugiau per savaitę, t. y. savivaldybėje turi būti registruota ne mažiau kaip 10 atvejų per savaitę. 

Savivaldybės vertinamos, atsižvelgiant į tris kriterijus: 14 dienų sergamumo rodiklį 100 tūkst. gyventojų, teigiamų tyrimų procentinę dalį tarp atliktų tyrimų procentinę dalį per 7 dienas ir atvejų, nesusijusių su protrūkiais ar židiniais procentinę dalį per 7 dienas.

Pagal suskirstymą į zonas sprendžiama, kokias viruso plitimo valdymo rekomendacijas savivaldai teikti.

Raudonoji zona – pavojingiausia zona. Joje esančioms savivaldybėms ne tik reikia laikytis specialistų rekomendacijų bei nurodymų, bet ir gali būti sprendžiama dėl lokalaus karantino paskelbimo. Jį paskelbus, numatomi ribojimai viešam gyvenimui, renginiams, ugdymui, įvedamas privalomas asmens apsaugos priemonių dėvėjimas, atstumų laikymasis.

---

Kodėl reikia nešioti kaukes?

Medicininių kaukių dėvėjimas yra viena iš kvėpavimo takų infekcijų, tarp jų ir naujojo koronaviruso (SARS-CoV-2) prevencijos priemonių viruso paveiktose teritorijose. Tačiau vien tik kaukės dėvėjimas nesuteikia visiškos apsaugos, todėl ji turi būti naudojama kartu su kitomis prevencijos priemonėmis: rankų higiena, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketu, pirštinėmis ir pan.

Medicininių kaukių dėvėjimas, kuomet nėra indikacijų,  sukelia klaidingą saugumo jausmą, kuomet gali būti pamirštos kitos svarbios prevencijos priemonės, tokios kaip rankų higiena. Be to, netaisyklingas kaukių dėvėjimas gali sumažinti jos veiksmingumą.

Medicinines kaukes rekomenduojama užsidėti pasireiškus kvėpavimo takų infekcijos simptomams. Jos kosint ar čiaudint sulaiko kvėpavimo takų sekretus ir gali apsaugoti šalia esančius žmones nuo galimo užsikrėtimo. Jei sergantis asmuo medicininės kaukės dėvėti negali, kaukę rekomenduojama dėvėti jį slaugantiems asmenims.

Jei medicininės kaukės yra dėvimos, patarimai kaip tinkamai jas naudoti:

• Kaukę reikia užsidėti kruopščiai, kad pilnai dengtų burną ir nosį ir surišti taip, kad tarp kaukės ir veido būtų kuo mažiau tarpų;
• Dėvėdami kaukę, nelieskite jos rankomis;
• Nusiimdami kaukę nelieskite rankomis pačios kaukės, tik raštelius;
• Nusiėmus kaukę arba ją palietus, nusiplaukite rankas;
• Pakeiskite kaukę nauja kuomet dėvima tampa drėgna;
• Vienkartinių kaukių pakartotinai nenaudokite;
• Panaudotas vienkartines kaukes po kiekvieno naudojimo išmeskite.

Jei veido kaukė (chirurginė kaukė) yra dėvima, svarbi teisinga jos padėtis ant veido. Ją sureguliuoti (pritaikyti) metaliniu nosies spaustuku, kad būtų pasiektas tinkamas pritaikymas.

Kosėti ir čiaudėti privalome prisidengti nosį ir burną servetėle, jei jos neturime – sulenkta alkūne.

Įprastos medicininės kaukės rekomenduojamos naudoti asmenims, kurie kosėja ir čiaudi, kad sulaikytų kvėpavimo takų sekretus, lašelius. Šios kaukės nesulaiko viruso ir kartu neapsaugo nuo užsikrėtimo virusu, jei yra artimas kontaktas (vienas metras ir mažiau). Nuo virusų efektyviau apsaugo tik aukšto filtravimo kaukės (respiratoriai).

Aukšto filtravimo kaukės (respiratoriai) yra skirtos medicinos darbuotojams, kurie itin artimai kontaktuoja su sergančiais asmenimis ir jų išskiriamais biologiniais skysčiais. Paprastai jomis prekiauja specialią medicinos įrangą tiekiančios įmonės.

Aukšto filtravimo kaukės labai glaudžiai prigula prie veido, turi specialų filtrą (dviejų rūšių – tankesnį ir retesnį). Medicininė kaukė yra pagaminta iš specialaus popieriaus, skirto mechaniškai sulaikyti kvėpavimo takų sekreto lašelius.

Rekomendacijas dėl kaukių dėvėjimo rasite čia.

Kaip reikia plauti rankas?

Rankų plovimas yra svarbiausia profilaktinė priemonė, norint išvengti susirgimo. Rankas reikėtų plauti dažnai ir kruopščiai su vandeniu ir muilu bent 20 sekundžių. Jei muilo ir vandens nėra, taip pat galima naudoti alkoholio pagrindu pagamintą rankų antiseptiką su ne mažiau kaip 60 proc. alkoholio. Virusas į organizmą gali patekti per akis, nosį ir burną, todėl nerekomenduojama liesti veidą nenuplautomis rankomis.

Kaip apsisaugoti?