Liepos 28 -oji – minima Pasaulinė Hepatito diena
Virusinis hepatitas – tai kepenų uždegimas, kurį sukelia A, B, C, D, E virusai. Hepatitai skiriasi plitimo būdu, inkubaciniu periodu, ligos eiga ir jos sunkumu, profilaktikos priemonėmis bei kitais medicininiais ir socialiniais aspektais. Virusiniai hepatitai – dažniausia kepenų vėžio bei kepenų transplantacijų priežastis.
Hepatito A viruso infekcija. Hepatitas A pasireiškia uždegimu, gelta. Šis virusas dažniausiai plinta per užterštą maistą ar geriamąjį vandenį. Juo lengvai užsikrečiama tiesioginio kontakto metu nuo sergančio žmogaus. Inkubacinis periodas nuo 15 iki 50 dienų (vidutiniškai 28 dienos). Infekcija gali būti simptominė ar besimptomė. Persirgus simptomine ar besimptome ligos forma įgyjamas patvarus ilgalaikis imunitetas. Infekcijos profilaktika – skiepai.
Hepatito B viruso infekcija. Hepatito B infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus arba nešiotojas. Šis virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Labai pavojingas užsikrėtusio asmens kraujas ar kiti skysčiai su kraujo priemaiša. Užsikrėsti hepatito B infekcija daug lengviau nei žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), nes jo infekcinės savybės šimtą kartų didesnės nei ŽIV. Labiausiai rizikuoja užsikrėsti asmenys, turintys daug lytinių partnerių, vartojantys švirkščiamuosius narkotikus, medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju, hemofilija sergantys asmenys ir hemodealizuojami pacientai
Hepatito C viruso infekcija. Virusinis hepatitas C – tai hepatito C sukeltas kepenų uždegimas. Šios ligos sukėlėjas – hepatito C virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Užsikrėtus hepatito C virusu didžiausia jo koncentracija nustatoma kraujyje, retai aptinkama kituose organizmo skysčiuose. Hepatito C virusas daugelį dienų gali išlikti ant paviršių gyvybingas. Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Jis plinta: per kraują, užsikrėtusi motina gali perduoti kūdikiui, heteroseksualių lytinių santykių metu. Hepatito C virusu negalima užsikrėsti čiaudint, kosint sveikinantis.
Hepatito D viruso infekcija. Hepatitas D – tai hepatito D viruso sukeltas kepenų uždegimas. Infekcijos šaltinis yra sergantis besimptome ir simptome ligos forma žmogus. Jis gali pasireikšti kartu su hepatitu B. Plinta: per visų rūšių lytinius santykius, per kraują, iš motinos vaikui. Imlumas yra visuotinis. Inkubacinis laikotarpis priklauso nuo infekcijos klinikinės formos. Hepatito B skiepai nesuteikia apsaugos nuo D hepatito.
Hepatito E viruso infekcija. Hepatitas E – tai ūminis, retais atvejais lėtinis, kepenų uždegimas. Jį sukelia E virusas. Infekcijos šaltinis užsikrėtęs žmogus bei gyvūnai (kiaulės, kaukiniai šernai, elniai). Gyvūnams virusas ligos nesukelia. Užsikrečiama, kai virusas patenka į žmogaus organizmą per burną su užterštu geriamuoju vandeniu ar suvalgius užterštų ir nepakankamai termiškai apdorotų maisto produktų. Sergantis asmuo virusą išskiria su išmatomis. Taip pat galimi kiti perdavimo keliai: per kraują, infekuota nėščioji infekciją gali perduoti vaisiui. Vaikams infekcija dažniausiai būna besimptomė. Šios ligos simptomai panašūs į kitų virusinių hepatitų išreikštus simptomus. Persirgus susidaro patvarus imunitetas.
Siekiant išvengti užsikrėtimo hepatitais rekomenduojama: plauti rankas prieš valgį, nevalgyti neplautų vaisių, daržovių, uogų, plauti rankas pasinaudojus tualetu, naudoti prezervatyvus lytinių santykių metu, naudoti vienkartinius švirkštus, adatas. Naudoti asmens apsaugos priemones, jei kontaktuojama su krauju ar kitais biologiniais skysčiais, audiniais.