Pasaulinė diabeto diena yra oficialiai pripažinta Jungtinių Tautų diena, kuri minima nuo 2007 metų.
Diabetas yra sudėtinga liga. Ji visą likusį gyvenimą reikalauja, kad ligoniai kasdien priimtų įvairiausius sprendimus, susijusius su ligos kontrole. Diabetu sergantys žmonės privalo tikrinti kraujo gliukozę, vartoti vaistus, reguliariai mankštintis, reguliuoti mitybą. Be to, atsiradus diabeto komplikacijų, jie turi išmokti gyventi su jomis ir psichologiškai prisitaikyti. Kadangi diabeto gydymo sėkmė labai priklauso nuo to, kokius sprendimus pacientas priima, labai svarbu, kad būtų užtikrintas pastovus kokybiškas profesionalus ligonių poreikius atitinkantis jų mokymus.
Kas yra diabetas?
Diabetas yra lėtinė liga, kuria susergama dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio jo veikimo audiniuose. Insulinas yra kasos gaminamas hormonas, kurio reikia, kad kraujo gliukozė patektų į ląstelės ir būtų paversta energija.
Tiek insulino stoka, tiek sutrikusi jo veikla gausina gliukozės kraujyje kiekį (hiperglikemiją), dėl to ilgainiui pažeidžiamos organizmo kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai.
Yra 3 pagrindiniai diabeto tipai:
I tipo diabetas yra autoimuninė liga, kuri pažeidžia insuliną gaminančias kasos ląsteles. Šio tipo liga būdinga vaikams ir jaunesnio amžiaus suaugusiems. Kad žmogus išgyventų, būtinos insulino injekcijos.
II tipo diabetas būdinga insulino rezidencija ir jo trūkumas. Šio tipo liga sudaro 90% visų sergančiųjų diabetu visame pasaulyje. II tipo diabeto galima išvengti. Šio tipo diabetu suserga vidutinio ir vyresnio darbingo amžiaus žmonės.
Gestacinis nėštumo diabetas yra gliukozės intolerancijos nėštumo metu ir pirmą kartą nustatytas laukiantis. Moteris, susirgusi šio tipo diabetu, turi didelę riziką susirgti II tipo diabetu vyresniame amžiuje. Maždaug puse moterų, sirgusių nestaciniu diabetu, po 5-10 metų išsivysto II tipo diabetas.
Diabeto požymiai:
a) Dažnas šlapinimas;
b) Besaikis troškulys;
c) Didėjantis alkis;
d) Svorio mažėjimas;
e) Nuovargis;
f) Negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesį;
g) Suprastėjusi rega;
h) Vėmimas ir skrandžio skausmai;
i) Kiti požymiai: dažnos infekcijos, blogai gyjančios žaizdos.
Sergantiems II tipo diabetu šie požymiai gali būti neryškūs arba jų gali iš viso nebūti.
Diabeto rizika:
Didesnę grėsmę susirgti II tipo diabetu patiria asmenys, turintys rizikos veiksnį.
a) nutukimas arba antsvoris;
b) judėjimo stoka;
c) nesubalansuota mityba;
d) vyresnis amžius
e) per didelis kraujo spaudimas, per didelis kraujo cholesterolis;
f) artimos giminės sirgo ar serga diabetu;