Menu Close

Kaip neperšalti rudenį?

Ar įmanoma apsaugoti save nuo virusų atakų šaltuoju metų laiku? Pasirodo, įmanoma. Tereikia  žinoti silpnąsias „priešo“ vietas. Be reikalo rudens laikotarpiu peršalimo ligos laikomos neišvengiamomis. Nors  organizmas nėra atsparus šioms infekcijoms, o virusų, galinčių sukelti peršalimą, yra labai daug,  kryptingai stengiantis, įmanoma nesirgti. Daugelis yra girdėję apie prevencines priemones, tačiau dėl kokios nors priežasties tik numoja ranka.

Tad  kokie prevenciniai  veiksmai  sukuria nepalankias sąlygas virusams, bet naudingi imunitetui?

Teisingai maitintis. Virusams nėra vienareikšmiškai, ką mes valgome. Įrodyta, kad mėgstantieji saldžiai  yra labiau linkę į patogeninių mikroorganizmų ligas, mat sacharozė yra maistinė medžiaga daugeliui mikropasaulio gyventojų. Tačiau baltymų turinčio maisto virusai nemėgsta: mėsos, vištienos, žuvies. Turtingi baltymais ankštiniai – pupelės, žirniai, soja- patogenams taip pat „neskanūs“. Virusai netoleruoja, jei „šeimininkas“ valgo geležies turinčius maisto produktus – mėsą, grikius, granatus.

Gerti  natūralius vitaminingus gėrimus. Spanguolių sultys, imbiero arbata su citrina ir medumi, šaltalankių, putino, šermukšnio  uogų gėrimai stiprina imuniteto apsauginį mechanizmą ir  užkerta kelią ligoms šaltuoju periodu.

Nesušalti. Atvėsęs, sušlapęs kūnas – tai rojus virusų vystymuisi. Ypatingą dėmesį kreipkite rankų, kojų, galvos ir juosmens šiluminei apsaugai. Nevilkėkite trumpų, nugaros nedengiančių  striukių, nes „įsisukęs“   vėjas  kaipmat  jus perpūs. Dėvėkite neperšlampamus batus. Teisingai sakoma: „Nėra blogo oro, yra netinkami drabužiai“.

Dažnai plauti rankas. Ant rankų knibžda daugybė mikroorganizmų,  patogeniškų taip pat. Epidemijų laikotarpiu ypač dažnai  plaukite rankas, juk geros sanitarinės sąlygos trukdo patogenams plisti. Tačiau tai neturėtų tapti manija, nes dažniausias peršalimo ligų sukėlėjas rino virusas plinta oro lašeliniu būdu. Užsikrėsti galima žmogui kosint, čiaudint ar kalbant bei naudojant bendrus daiktus: rankšluosčius, telefonus, žaislus.

Profilaktiškai plauti nosį, nes nosis – vartai į mūsų kvėpavimo takus, saugantys plaučius. Nosies sienelės, jei jos nepažeistos ir pakankamai drėgnos, filtruoja ir drėkina orą bei sušildo šaltą orą iki kūno temperatūros. Todėl nosimi reikia rūpintis kasdien – kad jos gleivinė būtų pakankamai drėgna. Tai ypač svarbu šaltuoju metų laiku, kai ilgai būnama centralizuotai šildomose patalpose arba patalpose, kuriose veikia oro kondicionieriai.

Daug laiko praleisti lauke. Žmogaus organizmui kasdien reikia apie 40 kg deguonies. Tuomet spartėja regeneracinės funkcijos, intensyvėja medžiagų apykaitos procesai, aktyvėja audinių mityba. Tuo pačiu stiprėja imuninė sistema, kovojanti su bakterijomis, virusais, grybais, pirmuonimis. Nepamirškite įleisti šviežio oro ir į savo namus, juos vėdinant, reguliariai atveriant orlaides, ypač prieš miegą.

Pamėgti kontrastinį dušą. Tai puikus būdas treniruoti ir stiprinanti kraujagysles, išvalyti odos poras nuo nešvarumų, gerinti kraujotaką. O tuo pačiu – paruošti kūną  kovai su

Mankštintis. Fiziniai pratimai gerina širdies veiklą, skatina sveiką virškinimą, stiprina kaulus, sąnarius bei raumenis, sumažina nerimą, pagerina miegą. Pastebėta, kad sportininkai serga daug rečiau.

Mėgautis teigiamomis emocijomis. Baimės, liūdesio ar savigraužos laikotarpiu kaip mat galima sulaukti virusų atakos. Priešingai, šypsena, geranoriškumas ir teigiamas požiūris į supančią aplinką sustiprina organizmo apsaugą. Psichologai teigia, kad  šypsotis ir mėgautis menkiausiomis smulkmenomis įmanoma išmokti.

Taigi,  emocinės būsenos stabilumą verta išlaikyti net dėl savo pačių sveikatos.

Daugiau informacijos rasite www.pasveik.lt

Dydžio keitimas
Kontrasto keitimas