Pasaulinė diena be tabako

Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija 1987 m. paskelbė gegužės 31-ąją Pasauline diena be tabako. Šią dieną visi rūkantieji skatinami bent vieną dieną nerūkyti. Visuomenė skatinama susipažinti su rūkymo žala ir pasauline tabako epidemija.

Paradoksalu, bet paklausus paauglį, kodėl jis rūko, dažniausiai išaiškėja, kad jis nori atrodyti nepriklausomas ir vyresnis. O paklausus suaugusį vyrą – paaiškėja, kad jis rūkydamas jaučiasi jaunesnis.

Tabako sudėtis

Tabakas (isp.tabaco) – vienmetė ir daugiametė žolė arba krūmas Nicotiana; paplitęs daugiausia Amerikoje ir Australijoje; daugelyje šalių auginamas kaip narkotinis, dekoratyvinis augalas. [Tarptautinių žodžių žodynas,1985].

Cheminė perdirbto tabako sudėtis:

• 2 – 4 % nikotino,

• 5 – 20% angliarūgščių,

• 4 – 12% baltymų,

• 5 – 15% organinių rūgščių,

• 7 – 12 % dervų,

• 0,1 – 1,5 % eterinių aliejų.

Istorija

Iki XV amžiaus šis augalas buvo pažįstamas tik vietiniams Amerikos kontinento gyventojams. Archeologiniai tyrimai parodė, kad šiaurės Amerikos indėnai tabaką vartojo prieš 4000 metų, o gal ir dar anksčiau. Indėnai tabaką laikė magišku augalu, turinčiu gydomųjų savybių. Manyta, kad kartu su dūmais galima išrūkyti ligą. Tabako įkvėpimas buvo prilyginamas bendravimui su dievais.

Žodis tabakas greičiausiai kilęs iš Tobaco salos pavadinimo. Kaip pasakoja ispanų jūreiviai, 1492 metų sausio 15 d. su Kolumbu atplaukę prie Centrinės Amerikos krantų, žodžiu tobaco vietiniai gyventojai vadino didelius susuktus lapus, skirtus rūkymo ritualams. Vėliau ispanai ir portugalai išplatino tabako lapus ir sėklas Europoje. Pirmieji, be jūreivių, tabaką platino prekeiviai, vienuoliai ir politikos veikėjai. Žanas Niko, Prancūzijos ambasadorius Portugalijoje, 1560 m. nusiuntė tabako karalienei Jekaterinai Mediči, rekomenduodamas jį kaip vaistą nuo migrenos. Netrukus po Prancūziją paplito uostomojo tabako mada. Ž. Niko garbei augalas pavadintas Nicotiana, o XIX a. pradžioje išskirta iš jo medžiaga – nikotinu.

Tabako draudimas

Nuo pat tabako išplitimo atsirado ir kovojančių prieš jo vartojimą. XVII a. pradžioje Anglijos karalius Džeimsas I-asis pasisakė prieš tabako vartojimą, nes jis kenkiąs sveikatai, apsvaiginąs žmones, taigi silpninąs ir šalies karius. Jis įvedė muitą tabakui įvežti į Angliją. Prancūzijoje tų pačių priemonių ėmėsi kardinolas Rišeljė. Šie draudimai anaiptol nesustabdė tabako plitimo, o tik paskatino jo kontrabandą.

Pietuose, kur dėl karšto klimato rūkymas lengvai galėjo sukelti gaisrą, įstatymai buvo daug griežtesni. Pvz., Turkijoje rūkoriai buvo baudžiami kūno bausmėmis, viešo išgėdijimo ceremonijomis ir net mirties bausme, Japonijoje už rūkymą galėjai būti uždarytas į kalėjimą. Nors nuo pat mažens mums kalama į galvą – rūkymas kenkia sveikatai – daugybė žmonių negali jam atsispirti.

Padariniai

Seniai nustatyta, kad rūkymas sukelia plaučių vėžio, širdies, kraujagyslių ligas. Išsiaiškinta, kad kenkia ne tik tiesioginis, aktyvus, bet ir pasyvus rūkymas (kvėpavimas šalia rūkančiųjų, prirūkytose patalpose). Įrodyta, kad nuolat būnant prirūkytoje aplinkoje, plaučiuose kenksmingų medžiagų nusėda daugiau, nei pačiam rūkant, ir rizika susirgti plaučių vėžiu padidėja apie 42 proc. Labiausiai nukenčia vaikai, šalia kurių rūko tėvai. Pasyvus rūkymas gali sukelti kvėpavimo ligas, viduriniosios ausies uždegimą ir net mirtį.

Būnančios prirūkytose patalpose nėščios moterys rizikuoja patirti persileidimą, pagimdyti negyvą ar sutrikusio vystymosi kūdikį. Paskutiniuoju metu nerūkantys tiesiog priverčiami pasyviai rūkyti, mat leidžiama rūkyti daugumoje kavinių, barų, klubų.

Statistika

Tabako gaminių mažmeninės kainos 2014 m., palyginti su 2013 m., padidėjo 5,3 proc. Cigarečių kainų didėjimą lėmė nuo 2014 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2014 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 586 žmonės, arba 23 daugiau nei 2013 m. Dauguma (81,6 proc.) nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai. 2014 m. 100 tūkst. gyventojų teko 54 mirusieji nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (mieste – 49, kaime – 65).

 

Lietuvos statistikos departamentas atliko gyventojų sveikatos statistinį tyrimą atliko. Apklausa vyko 2014 m. rugsėjo–lapkričio mėn. Statistiniai duomenys renkami tiesioginės apklausos būdu, apklausiant 15 metų ir vyresnius respondentus. Tyrimas atliekamas imčių metodu, taikant paprastąją atsitiktinę tikimybinę imtį. Gyventojai į imtį renkami iš Gyventojų registro. 2014 m. į tyrimą buvo išrinkta 7 tūkst. 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų, iš jų tyrime dalyvavo 5 205 (74,4 proc.)

Rūkymas

Palyginti su 2005 m., kasdien rūkančių gyventojų dalis sumažėjo nuo 25 iki 20 proc. 2014 m. tyrimo metu nurodė, kad rūko, 34 proc. (2005 m. – 42 proc.) 15 metų ir vyresnių vyrų ir 9 proc. (2005 m. – 10 proc.) moterų. Kartais rūko 5 proc. gyventojų (6 proc. vyrų ir 3 proc. moterų). Teigiančių, kad nerūko, gyventojų buvo 75 proc. (88 proc. moterų ir 60 proc. vyrų). 

Kasdien rūkančių gyventojų dalis pagal amžiaus grupes.
Rūkymas labiau paplitęs tarp jaunesnio ir vidutinio amžiaus gyventojų. Daugiausia kasdien rūkančiųjų buvo tarp 25–54 metų amžiaus gyventojų (42 proc. vyrų ir 14 proc. moterų). Tai, kad kasdien rūko, nurodė 8 proc. 15–24 metų amžiaus merginų ir 19 proc. to paties amžiaus vaikinų.  

Kasdien rūkančių gyventojų dalis pagal išsilavinimo lygį.
Mažiausiai kasdien rūkančių buvo tarp žemo ir aukšto lygio išsilavinimą turinčių gyventojų. Daugiausia – 43 proc. vyrų ir 12 proc. moterų – kasdien rūkančių buvo tarp gyventojų, turinčių vidutinio lygio išsilavinimą. 

Vertinant rūkymo įpročius mieste ir kaime nustatyta, kad kasdien rūkančiųjų kaimo gyventojų dalis buvo didesnė nei miesto – atitinkamai 25 ir 18 proc.

Kasdien rūkantys gyventojai pagal vidutinį surūkomų cigarečių skaičių.
Kaip parodė tyrimo rezultatai, 2014 m. kasdien rūkantis 15 metų ir vyresnis gyventojas per dieną surūkė vidutiniškai 14 cigarečių: vyrai – 15,4, moterys – 9,9. Palyginti su 2005 m. tyrimo rezultatais, cigarečių suvartojimas šiek tiek sumažėjo. Anksčiau vienas kasdien rūkantis gyventojas surūkydavo vidutiniškai 15,4 cigaretės (vyrai – 16,6 ir moterys – 10,9). Beveik du trečdaliai (62 proc.) kasdien rūkančių vyrų surūko vidutiniškai 11–20 cigarečių per dieną, tarp moterų tokių buvo 23 proc. Moterys rūko rečiau nei vyrai. Iki pusės pakelio cigarečių per dieną surūko 33 proc. vyrų ir 76 proc. moterų, daugiau nei vieną pakelį – atitinkamai 5 proc. vyrų ir 1 proc. moterų.

Pasyvus rūkymas taip pat kelia pavojų sveikatai. Dažnai būnant prirūkytose patalpose didėja rizika susirgti vėžiu bei kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis. Kaip parodė tyrimo rezultatai, 68 proc. 15 metų ir vyresnių vyrų ir 87 proc. šio amžiaus moterų nurodė, kad niekada arba beveik niekada netenka būti prirūkytose patalpose, 20 proc. vyrų ir 9 proc. moterų tenka būti trumpiau nei 1 val. per dieną, atitinkamai 12 ir 4 proc. – 1 val. arba ilgiau. Didžiausia tiek vyrų, tiek moterų dalis, kuriems nuolat tenka būti prirūkytose patalpose, buvo 25–54 metų amžiaus grupėje. Tai, kad nuolat tenka būti prirūkytose patalpose, nurodė 20 proc. miesto ir 25 proc. kaimo gyventojų.