Menu Close

Rugsėjo 10 d. – Pasaulinė savižudybių prevencijos diena

Rugsėjo 10 d. yra minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena.
-Kaip atpažinti savižudybės rizikos ženklus?;
-Kodėl kyla mintys apie savižudybę?;
-Mitai ir faktai apie savižudybes.
KODĖL KYLA MINTYS APIE SAVIŽUDYBĘ?
Kiekvienam žmogui įvairiais gyvenimo etapais gali kilti minčių apie savižudybę. Tam priežasčių gali būti labai daug ir įvairių:
• finansiniai sunkumai,
• depresija,
• netektys,
• patyčios,
• nutrūkę santykiai ir kt.
Savižudybė,tai yra procesas, kuriame vienas po kito yra patiriami skausmingi išgyvenimai sukelia nuolatinę psichologinę kančią. Daug sunkumų bandančiam įveikti žmogui savižudybė gali atrodyti vienintelė išeitis. Jį drasko prieštaringi jausmai: noras gyventi ir pasiryžimas mirti.
Kad ir kas būtų atsitikę, net ir vienas nuoširdus pokalbis gali sumažinti kančią ir išgelbėti gyvybę.
ATPAŽINK SAVIŽUDYBĖS RIZIKOS ŽENKLUS
Kalba
• Jaučiasi našta kitiems („Be manęs jums bus lengviau.“)
• Jaučiasi kaip spąstuose („Vis tiek nieko nepakeisiu.“)
• Nemato prasmės gyventi („Mano gyvenimas beprasmis.“)
• Užuominos, kad jo/jos greit nebus („Jeigu kartais man kas nors atsitiktų.“)
• Patiria nepakeliamą skausmą („Negaliu vienas/viena to ištverti.“)
Nuotaika
• Depresija
• Interesų praradimas
• Neviltis
• Susierzinimas
• Bejėgiškumas
• Nerimas
Elgesys
• Padidėjęs alkoholio ir/ar vaistų vartojimas
• Savižudybės būdų/priemonių paieška
• Demonstruojamas neatsargus elgesys
• Atsitraukimas nuo įprastos veiklos
• Nemiga/mieguistumas
• Brangių daiktų atidavimas
• Agresyvus elgesys
• Artimų žmonių lankymas, siekiant atsisveikinti
MITAI IR FAKTAI APIE SAVIŽUDYBES
1. MITAS: žmonės, kurie kalba apie savižudybę, nenusižudo.
Žmonės, kurie kalba apie savižudybę, taip kalbėdami gali ieškoti pagalbos ar pastiprinimo. Daug žmonių, galvojančių apie savižudybę, patiria nerimą, depresiją ir neviltį, gali jaustis taip, kad tiesiog nėra kitos išeities.
Apie 80% nusižudžiusių asmenų vienaip ar kitaip yra užsiminę apie savižudybę – arba savo žodžiais, arba elgesiu. Taip, būna savižudybių, kurios įvyksta be jokio perspėjimo, tačiau dažniausiai prieš įvykstant savižudybei, pastebimi pavojaus ženklai.
Todėl labai svarbu rimtai vertinti tokius pavojaus ženklus, net jeigu jums atrodo, kad tai tik gąsdinimas ar manipuliacija. Paklauskite tiesiai „Ar tu galvoji apie savižudybę?“
2. MITAS: pavojinga tiesiai klausti apie savižudybę, nes tai gali paskatinti nusižudyti.
Jeigu žmogus negalvoja apie savižudybę, tiesus klausimas tikrai nepaskatins nusižudyti. Tam žmogui, kuris jau galvoja apie savižudybę, tiesus ir paprastas klausimas gali tik padėti. Tiesiai klausdami apie savižudiškas mintis, asmeniui suteiksite progą pasikalbėti apie jam labai rūpimus, nors ir labai sunkius dalykus. Dažnai toks asmuo jaučiasi taip, kad niekas jo nesupranta, jis yra vienišas, jam pačiam baisu kalbėti apie savo mintis. Todėl atviras pokalbis gali tik padėti.
3. MITAS: tas, kuris nori nusižudyti, vis tiek nusižudys.
Priešingai, žmonės, ketinantys nusižudyti, dažniausiai svyruoja tarp noro gyventi ir ketinimo mirti.
Suicidologai teigia, jog žmonės nusižudo todėl, kad nebeištveria didelio psichologinio skausmo. Ilgai kęsdami tokį skausmą, žmonės trokšta nutraukti jį ir mano, kad vienintelis būdas tai padaryti, yra savižudybė. Jie nenori mirti, jie nori nutraukti skausmą.
Dauguma galvojančių apie savižudybę būna visiškai pasimetę, nemato kitų išeičių, tačiau giliai savo viduje tikisi būti išgelbėti.
Laiku suteikta tinkama pagalba gali sumažinti šį skausmą ir išgelbėti gyvybę.
4. MITAS: nusižudo tik psichikos sutrikimų turintys asmenys.
Psichikos sutrikimai (pavyzdžiui, klinikinė depresija) padidina savižudybės grėsmę, tačiau dauguma žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, nenusižudo. Didelė dalis nusižudžiusių neturėjo jokių psichikos sutrikimų. Psichologinis skausmas, liūdesys ir neviltis nebūtinai yra psichikos sutrikimo požymiai.
Informacija parengta pagal www.tuesi.lt
Dydžio keitimas
Kontrasto keitimas