Aleo Flash Slideshow Gallery Maker

Sveikatos statistika

Apklausa:

Ar skiepijotės nuo gripo?
 

Lankytojai:

Mes turime 1 svečią prisijungusius(-ių)
Europos Sąjungos parama - Visuomenės sveikatos biuro veiklai rajone plėtoti ir stiprinti
Sekmadienis, 08 Sausis 2012 16:36
Europos Sąjungos parama - Visuomenės sveikatos biuro veiklai rajone plėtoti ir stiprinti

Nuo 2010 m. kovo 30 d. rajono Visuomenės sveikatos biuras (Respublikos g. 94) vykdo projektą "Rokiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro infrastruktūros plėtra", finansuojamą pagal Europos Sąjungos (ES) 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto "Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra" priemonę "Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros savivaldybėse plėtra".
Skaityti toliau...
 
TARPTAUTINIS VAIKŲ, MOKINIŲ PEDAGOGŲ IR VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ KONKURSAS ,,SVEIKUOLIŲ SVEIKUOLIAI”
Antradienis, 20 Gruodis 2011 00:00
Rokiškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras gruodžio mėnesį organizavo Tarptautinio konkurso „Sveikuolių sveikuoliai“ I etapą. Konkurse dalyvavo miesto bei rajono mokyklų mokiniai, lopšelių-darželių bei darželių-mokyklų vaikai, pedagogai, sveikatos priežiūros specialistai.
Skaityti toliau...
 
Gruodžio 1 – oji – pasaulinė AIDS diena
Pirmadienis, 05 Gruodis 2011 00:00
 Šių metų AIDS dienos šūkis: „ Nulis naujų ŽIV atvejų. Nulis diskriminacijos. Nulis AIDS sukeltų mirčių“.
Skaityti toliau...
 
Lapkričio 14-oji –Pasaulinė diabeto ir Jungtinių Tautų diena
Antradienis, 15 Lapkritis 2011 14:22
Pasaulinė diabeto diena yra oficialiai pripažinta Jungtinių Tautų diena, kuri minima nuo 2007 metų.
Diabetas yra sudėtinga liga. Ji visą likusį gyvenimą reikalauja, kad ligoniai kasdien priimtų įvairiausius sprendimus, susijusius su ligos kontrole. Diabetu sergantys žmonės privalo tikrinti kraujo gliukozę, vartoti vaistus, reguliariai mankštintis, reguliuoti mitybą. Be to, atsiradus diabeto komplikacijų, jie turi išmokti gyventi su jomis ir psichologiškai prisitaikyti. Kadangi diabeto gydymo sėkmė labai priklauso nuo to, kokius sprendimus pacientas priima, labai svarbu, kad būtų užtikrintas pastovus kokybiškas profesionalus ligonių poreikius atitinkantis jų mokymus.
 
Kas yra diabetas?
Diabetas yra lėtinė liga, kuria susergama dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio jo veikimo audiniuose. Insulinas yra kasos gaminamas hormonas, kurio reikia, kad kraujo gliukozė patektų į ląstelės ir būtų paversta energija.
Tiek insulino stoka, tiek sutrikusi jo veikla gausina gliukozės kraujyje kiekį (hiperglikemiją), dėl to ilgainiui pažeidžiamos organizmo kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai.
Yra 3 pagrindiniai diabeto tipai:
I tipo diabetas yra autoimuninė liga, kuri pažeidžia insuliną gaminančias kasos ląsteles. Šio tipo liga būdinga vaikams ir jaunesnio amžiaus suaugusiems. Kad žmogus išgyventų, būtinos insulino injekcijos.
II tipo diabetas būdinga insulino rezidencija ir jo trūkumas. Šio tipo liga sudaro 90% visų sergančiųjų diabetu visame pasaulyje. II tipo diabeto galima išvengti. Šio tipo diabetu suserga vidutinio ir vyresnio darbingo amžiaus žmonės.
Gestacinis nėštumo diabetas yra gliukozės intolerancijos nėštumo metu ir pirmą kartą nustatytas laukiantis. Moteris, susirgusi šio tipo diabetu, turi didelę riziką susirgti II tipo diabetu vyresniame amžiuje. Maždaug puse moterų, sirgusių nestaciniu diabetu, po 5-10 metų išsivysto II tipo diabetas.
 
Diabeto požymiai:
a)       Dažnas šlapinimas;
b)       Besaikis troškulys;
c)       Didėjantis alkis;
d)       Svorio mažėjimas;
e)       Nuovargis;
f)         Negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesį;
g)       Suprastėjusi rega;
h)       Vėmimas ir skrandžio skausmai;
i)         Kiti požymiai: dažnos infekcijos, blogai gyjančios žaizdos.
Sergantiems II tipo diabetu šie požymiai gali būti neryškūs arba jų gali iš viso nebūti.
 
Diabeto rizika:
Didesnę grėsmę susirgti II tipo diabetu patiria asmenys, turintys rizikos veiksnį.
a)       nutukimas arba antsvoris;
b)       judėjimo stoka;
c)       nesubalansuota mityba;
d)       vyresnis amžius
e)       per didelis kraujo spaudimas, per didelis kraujo cholesterolis;
f)         artimos giminės sirgo ar serga diabetu;
 
Visuomenės sveikatos biuro specialistės, kartu su Rokiškio diabeto klubo nariais, lapkričio mėnesį aplankys Čivylių, Lailūnų ir Pakriaunos bendruomenes, kur bus atliekami gliukozės kiekio kraujyje tyrimai, nustatomas kūno masės indeksas, kūno riebalų, raumenų ir skysčių analizė, pristatysime sveikos mitybos pagrindines taisykles.
alt
 
alt
 
Lapkričio 18 – Europos supratimo apie anibiotikus diena
Antradienis, 15 Lapkritis 2011 14:12
            2011 metais lapkričio 18 d. Lietuvoje ir visoje Europoje jau ketvirtą kartą minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Pagrindinis šios dienos tikslas – informuoti visuomenę kada ir kaip vartoti antibiotikus, pabrėžti atsakingo požiūrio svarbą gydantis šiais vaistais.
             Žodis antibiotikas graikiškai reiškia "anti" - prieš ir "bios" – gyvybė.
Bakterijos yra maži organizmai, kurie kartais gali susargdinti žmones ir gyvūnus. Kai kurios baterijos yra pavojingos, kai kurios mums naudingos.
              Pirmiausia su bakterijomis, patekusiomis į žmogaus organizmą, kovoja žmogaus imuninė sistema. Net jeigu ligos simptomai ir pasireiškia, mūsų imuninė sistema kovoja. Tačiau kartais būna atvejų, kai priešų pasidaro labai daug ir tada organizmui reikalinga pagalba, kurią suteikia antibiotikai. Jie reikalingi, kad imuninė sistema sustiprėtų ir vėliau pati susidorotų su įsiveržėlių likučiais.
Kam skirti antibiotikai?
               Antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas infekcijas – jie nepadės pasveikti, sergant virusinėmis ligomis, tokiomis kaip peršalimas ar gripas. Jie neveikia nei virusų nei grybelių. 
Jei antibiotikai yra vartojami per trumpai arba per ilgai, tai gali sukelti (ir sukelia) bakterijų atsparumą jiems.

             Pirmasis antibiotikas buvo penicilinas. Tokie penicilino grupės antibiotikai kaip ampicilinas, amoksicilinas ir benzylpenicilinas šiuo metu yra plačiai vartojami įvairių infekcijų gydymui.
            Daugelį metų antibiotikai padėdavo išgydyti gyvybei pavojingas infekcijas, tačiau pastaraisiais metais netinkamas antibiotikų vartojimas paskatino antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Kiekvieną kartą, kai vartojame antibiotikus, jautrios bakterijos yra sunaikinamos, o atsparios – lieka ir dauginasi.
          Neteisingas antibiotikų vartojimas skatina atsparių bakterijų vystymasi, naikina gerąsias organizmo bakterijas, sukelia pašalinius reiškinius.
          Antibiotikus galima vartoti tik gydytojui paskyrus ir būtina laikytis jo nurodymų dėl gydymo trukmės, dozės ir laiko.
           Antibiotikų efektyvumo išlaikymas – kiekvieno mūsų rankose, vartokime juos atsakingai.
 
Paruošta pagal užkrečiamų ligų ir AIDS centro, higienos instituto medžiagą
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Laimutė Narbutienė
 
<< Pirmas < Ankstesnis 1 2 3 Sekantis > Paskutinis >>

Puslapis 1 iš 3