Menu Close

Oro taršos šaltiniai. Taršos mažinimo priemonės

Oro tarša kenksminga ne tik  žmogaus sveikatai, bet ir aplinkai. Paskutiniu metu Europoje žymiai sumažėjo daugelio į orą išmetamų teršalų kiekiai, todėl oro kokybė regione pagerėjo. Deja oro teršalų koncentracijos vis dar per didelės, tad oro kokybės problema išlieka. Nemaža dalis Europos gyventojų gyvena zonose, ypatingai miestuose, kur nesilaikoma oro kokybės standartų: užterštumas ozonu, azoto dioksidu ir kietosiomis dalelėmis  kelia didelį pavojų sveikatai. Taigi mažinti oro taršą vis dar yra labai svarbu.

Oro teršalai, išskirti vienoje valstybėje, gali plisti atmosfera ir pabloginti oro kokybę kitose vietovėse. Kietosios dalelės, azoto dioksidas ir pažemio ozonas dabar laikomi trimis didžiausią poveikį žmonių sveikatai darančiais teršalais. Ilgalaikio ir maksimalaus šių teršalų poveikio padariniai įvairūs, pradedant kvėpavimo takų pažeidimais, kitais susirgimais ir net ankstyva mirtimi.

 

Oro taršos šaltiniai yra antropogeniniai ir gamtiniai:

  • iškastinio kuro deginimas elektros energijai gaminti, transportas, pramonė ir namų ūkiai;
  • pramoniniai procesai ir tirpiklių naudojimas, pvz., chemijos ir mineralų pramonėje;
  • žemės ūkis;
  • atliekų perdirbimas;
  • vulkanų išsiveržimai, smėlio audros, jūros druskos aerozoliai ir lakiųjų organinių junginių garavimas iš augalų, – gamtinių išmetimo šaltinių pavyzdžiai.

Prasta oro kokybė sukelia rimtų ekonominių padarinių, lemia padidėjusias medicinines išlaidas, mažesnį darbuotojų darbo našumą, kenkia dirvai, kultūriniams augalams, miškams, ežerams ir upėms, taip pat daro įtaką klimato kaitai. Sumažinus oro užterštumą būtų išgelbėta šimtai tūkstančių gyvybių. Siekdama ilgalaikio strateginio tikslo – pasiekti tokį oro kokybės lygį, dėl kurio nesusidarytų didelis neigiamas poveikis ir pavojus žmonių sveikatai – Europos Komisija atliko Europos Sąjungos (toliau – ES) oro kokybės valdymo politikos išsamią peržiūrą. Vienas jos rezultatų yra 2016 m. gruodžio 14 d. priimta oro taršos mažinimo direktyva – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo.

Be maisto žmogus gali išgyventi keliasdešimt dienų, be vandens – dieną ar porą, o be oro – tik kelias minutes. Oras yra būtinas gyvybei palaikyti. Žengdami net ir mažais žingsneliais galite prisidėti prie pastangų sumažinti oro taršą. Paprasti dalykai, kaip kiekvienas galime prisidėti prie oro taršos mažinimo:  mažinkite energijos vartojimą, išjunkite elektros prietaisus iš tinklo, kai jų nenaudojate, išjunkite šviesą, kai išeinate iš kambario, naudokite  energiją taupančias lemputes. Rūšiuokite atliekas, o organines atliekas galite panaudoti kompostui. Būkite atsakingai naudodami šildymo įrangą, jei galite, pakeiskite senas medienos krosnis, židinius į naudojančius mažiau taršias kuro rūšis (pavyzdžiui, dujas, prisijunkite prie centralizuotų šilumos tinklų) arba įsirenkite alternatyvios energijos sistemas. Saulės baterijos, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ne tik išvaduoja nuo rūpesčio rūpintis kuru, bet ir visiškai apsaugo nuo patalpų bei aplinkos oro taršos ir galimo jos žalingo poveikio sveikatai. Lauko apšvietimui naudokite lempas su judesio davikliais arba specialius šviestuvus su saulės baterijomis.

Pirkdami buitinę techniką atkreipkite dėmesį į „Energy Star“ ženklu pažymėtas prekes. Tai yra aplinkai nekenksmingi gaminiai, pasižymintys energijos vartojimo efektyvumu ir taupumu.  Rinkitės daugkartinio naudojimo pakuotes. Naudokite daugkartinio naudojimo pirkinių krepšius. Pirmumą teikite vietoje išaugintiems produktams (pavyzdžiui, vaisiai ir daržovės), kad mažėtų krovinių gabenimo mastas. Dažnai naudojamiems prietaisams pirkite pakartotinai įkraunamus akumuliatorius. Venkite naudotis automobiliu trumpoms kelionėms – važiuokite su bendrakeleiviais, dažniau eikite pėsčiomis, važiuokite dviračiu ar viešuoju transportu.

 

 

 

 

Dydžio keitimas
Kontrasto keitimas